spacer.png, 0 kB

Gimiau 1940 m.balandžio 19d. Vilniuje, mokytojų šeimoje. 1946 metais pradėjau lankyti Vilniaus 3-ąją vidurinę mokyklą, kurią baigiau 1956-is metais. 1954-is metais įstojau į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą (vėliau – muzikos technikumą, aukštesniąją muzikos mokyklą). Šioje mokykloje mokiausi muzikos teorijos – kompozicijos skyriuje pas kompozitotių Jurgį Gaižauską. Šią mokyklą baigiau su pagyrimu 1958-ais ir tais pačiais metais įstojau į LTSR valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Studijuodamas prof. Antano Račiūno klasėje sukūriau pirmuosius dėmesio vertus kūrinius: du Styginius kvartetus, simfoninę poemą “Gilšė”, chorui ir solistams harmonizuotas lietuvių liaudies dainas. 1959 m. parašiau ir pirmasias estradines dainas; “Parašyk tu man paprastą laišką” (ž. Vl. Mozuriūno), “Tu niekados gal neateisi” (ž. Ed. Mieželaičio). Savo kūrybinį kelią pradėjęs “rimtų” žanrų opusais (Simfonijete, kantata solistui, chorui ir simf. orkestrui “Sakmė apie gintarinį krantą” (ž. P. Širvio), vėliau pajutau, kad mano dainos turi pasisekimą atlikėjų ir klausytojų tarpe. Tuo budu pats gyvenimas nurodė tolimesnę kūrybos kryptį.

Dar būdamas konservatorijos studentu buvau pakviestas dėstyti teorines disciplinas Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos technikume. 1982-ais m. buvau paskirtas Vilniaus kultūros mokyklos direktorium, 1985-ais m. pervestas į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos direktoriaus pareigas, kurias ėjau iki  1988 m. Tais metais Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla buvo apjungta su Vilniaus kultūros mokykla ir buvo įkurta Vilniaus konservatorija, kurios direktorium buvau paskirtas. Šias pareigas ėjau iki 1998 m.Nuo 1998 m. iki 2005, kai išėjau į pensiją, buvau Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos dėstytojas.

Buvau “Gintarinės triūbos”,”Vilniaus bokštų”,”Neringos vėtrungių’,”Žemaitijos taurės”,lenkų dainų atlikėjų ir kitų konkursų žiuri pirmininkas arba narys.

Apdovanotas TSRS aukštojo ir spec. viduriniojo mokymo ministerijos ženklu “Už pasiekimus vidurinio specialiojo mokymo srity”(1984), “Lietuvos TSRliaudies švietimo pirmūno” ženklu (1985), “Kultūrinio šefavimo karinėms pajegoms žymūno”ženklu(1986), “Lietuvos TSR kultūros žymūno”ženklu (1984), Lenkijos-TSRS draugystės draugijos auksiniu Garbės ženklu( 1977), “Darbo veterano” medaliu (1988), LATGA’S  aukso ženklu (2010), 1990 m. suteiktas respublikos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.Visasąjunginio televizijos festivalio “Pesnia-88” laureate diplomas.

Sukūriau apie 500 įvairių žanrų kūrinių,400 publikuotų Lietuvoj, Latvijoj, Estijoj, Ukrainoj, Rusijoj, Armenijoj, Lenkijoj, Kanadoj, JAV.

1963 metais sukūriau šeimą. Žmona Irena Kudabaitė – chorų diridentė, vokalo pedagogė. Šeimoje išaugo du vaikai: sūnus Artūras gimė 1965 m. ir duktė Ingrida, gimusi 1968 m. Artūras atidarė džiazinio dainavimo mokyklą,yra kelių vokalinių ansamblių vadovas, kelių tarptautinių ir respublikinių apdovanojimų laimėtojas, augina du sūnus: Paulių ir Simą. Ingrida dirba turizmo versle ir taip pat augina du sūnus: Mantą ir Joną.